Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
| Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: ATR–Rusijos karai | |||||||||||
 Abiejų Tautų Respublika teritorijos pokyčiai po I padalinimo | |||||||||||
| |||||||||||
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas - kelių tarptautinių susitarimų rezultate įvykęs ATR teritorijos perdavimas Rusijai, Prūsijai ir Austrijai.
Tai pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.
Padalijimo priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rusijos kariuomenės apsuptyje 1767 m. sudaryta Radomo konfederacija siekė sustabdyti valstybės reformas. Jų priešininkai 1768 m. susibūrė į Baro konfederaciją. Faktiškai vykusį pilietinį karą nulėmė Rusijos parama.
Kovose nusilpusi valstybė, valstiečių sukilimai Ukrainoje toliau reiškė chaosą, kurį neva sustabdė trys kaimyninės monarchijos Prūsija, Austrija ir Rusija. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II, kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė lenkų Pamarys.
Sutartys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 metais Sankt Peterburge:
- 1772 m. sausio 4 d. pasirašyta Peterburgo konvencija tarp Rusijos ir Prūsijos[1]
- 1772 m. liepos 25 d. pasirašyta Peterburgo konvencija tarp Rusijos ir Austrijos[2]
Ratifikacija ATR Seime
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1773 m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas Varšuvoje.
1773 metų spalio 18 d. vieno iš Radomo konfederacijos įkūrėjų Adomo Poninskio vadovaujama ATR Seimo delegacija pasirašė tris sutartis, kuriuose ji ATR vardu atsisakė Austrijos, Prūsijos ir Rusijos naudai nuo visų pretenzijų užimtose jų Lenkijos žemėse.